Paprastas, klasikinis, a la norvegiškas pyragas su rabarbarais.
Turėjau priverstinių 'atostogų' nuo kepinių (vis dar turiu)... Kokia priežastis? Tikras 'malonumas' - ištrauktas protinis dantis. Oj oj oj... Kančių kančios, bet net su patinusia ir skaudančia burna, negalėjau atsispirti šiam pyragui. Taip, jis labai paprastas, lyg ir niekuo neišsiskiriantis, bet tiesiog, skanus. Minkštas, traškia plutele, saldus, bet tuo pačiu turintis rabarbarų rūgštelės. Man labai patiko. Pirmu prisėdimu sukirtau ketvirtį iškart. Dar prieš visas dantų procedūras... O po jų praėjus dienai, dar kelis nedidelius gabaliukus. Jau tikrai maniau pyragas po tiek laiko bus sausas ir apdžiūvęs. Nė velnio. Minkštas, net pasirodė, kad drėgnesnis nei pirmą dieną. Nors recepte nurodoma, kad jis skaniausias pirmas tris valandas. Toks teiginys pasirodė šiek tiek keistas. Man jis skanus ir po keturių, ir po dvylikos valandų, ir daugiau. Chi chi.