Pirmadienis. Neretai pirmadienį jaučiu norą atsiriboti, pailsėti ir 'persijungti'. Po savaitgalinio sunkaus darbo, vyriškų dramų darbe, poilsio trūkumo ir nemiegotų valandų (dukra lyg tyčia savaitgalio naktimis miega labai neramiai), norisi bent trumpam pabūti su savimi, paskaityti, neiti į virtuvę, vakare anksti atsigulti. Reikia laiko 'surinkti' save iš naujo, atsiriboti nuo neigiamų emocijų, pasislėpti bei persijungti iš dirbančios į nedirbančią mamą, žmoną, save. Štai, ir vėl pirmadienis. Vėl tos pačios mintys, jutimai ir norai. Tik vienas skirtumas, šaldytuve 'pūpso' stiklinaitė itališko (!) deserto - panakotos. Tikiuosi teleportacija pavyks sklandžiau ir greičiau. Chi chi. O Jūs ar jau ragavot panakotos? Ar gaminot?
Turiu prisipažinti, iki šiol nebuvau nei ragavusi, nei bandžiusi gaminti šio deserto. Kažkodėl visuomet atrodė, kad tai sudėtingas procesas, kad nepavyks. Eilinį kartą klydau... Panakotą pagaminti tikrai labai paprasta ir ganėtinai greita. Neskaitant to, kad reikia palaukti, kol sustings. Bet jei gaminsite iš vakaro, ryte turėsite puikų desertą. Labai tinka ir vasarai, kai karšta ir nesinori kepti ar valgyti sunkių pyragų, tortų. Tik nesuklyskite, panakota nėra 'liesas' desertas, o tikrai riebus ir kalorijų jame nemažai. Bet stiklinaitė, kita, manau nepakenks.